PROTU, ŠIRDIMI IR VEIKSMU ĮRODYKIME, KAD SPARNUOTŲ LIETUVIŲ DVASIA DAR GYVA
„Turiu prisipažinti, kad mums visiems jo skrydis per Atlantą buvo toks netikėtas ir staigus kaip žaibas. Bet jis mums laiškuose rašė, jau vos tik atvykęs į Čikagą atostogų, kad būtų gražu ir lietuviui tėvynės labui rizikuoti skristi per Atlantą....Ir mes jautėmės kalti, kad nepadėjome senam kolegai, vienišam oro vilkui, kuris taip tėvynę Lietuvą mylėjo, neparėmėme jo žygio nei moraliai, nei materialiai. O galėjome! Bet Amerika buvo taip toli, o mes - kasdieniniuos menkuos reikaluos paskendę, tokie nerangūs. O gal nesupratom Dariaus užmojo skrydžio prasmės, nes jis visuomet buvo visa galva aukštesnis už mus visus...“ – taip rašo buvęs S. Dariaus eskadrilės vadas Leonardas Peseckas savo knygoje „Karo lakūno pasakojimai“ (Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas, 2006).