Lietuvos aeroklubas (LAK) įkurtas 1927 m. balandžio 28 d. Kaune. 1931 m. jis tapo Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) tikruoju nariu. 1933 m. įkurta Nidos sklandymo mokykla, kuri per savo veiklos laikotarpį iki 1939 m. parengė 79 “C”, 147 “B” ir 282 “A” kategorijos sklandytojus. Iki 1940 m. buvo parengtas gausus būrys aviamodeliuotojų, lakūnų, parašiutininkų. Sukurta bazė tolesnei aviaicjos sporto plėtrai. 1937 m. gegužės 16 – 17 dienomis surengta didelė aviacijos šventė , skirta LAK dešimtmeĿiui pažymėti.

 

1938 m. liepos 17 – 31 dienomis orinio sporto varžybos vyko Lietuvos tautinės olimpiados sudėtyje. Dalyvavo aviamodelių, sklandymo ir motorinio skraidymo sportininkai.

 1939 m. rugpjūĿio 14 – 19 dienomis LAK iniciatyva Kaune įvyko I-osios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos. Programoje lėktuvų, sklandymo ir aviamodelių sporto rungtys. Varžybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sportininkai. Stebėtojų teisėmis dalyvavo Lenkijos ir Vokietijos atstovai.

 

Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukė kryptingą LAK veiklą.

 

Pokario metais aviacijos sportas Lietuvoje buvo perduotas OSOAVIACHIMO, vėliau SDAALR žinion. TaĿiau šios, iš esmės karinės, organizacijos tikslai, valdymo stilius ir metodai neatitiko FAI deklaruojamų aviacijos sporto principų. 1958 m. balandžio mėn. susirinkę aviacijos sportininkai nutarė įkurti visuomeninį Lietuvos aeroklubą. Jo pirmininku išrinko Bronių Oškinį. Tais paĿiais metais Lietuvos aeroklubo pagrindu įkurta Lietuvos TSR Aviaicjos sporto federacija (LASF) - visuomeninė organizacija, vienijanti skirtingų aviacijos sporto šakų klubus. Pirmininku buvo išrinktas Anatolijus SpeiĿys, , sekretorium Zenonas Brazauskas.

 

 

 

LASF vienijo sklandymo, parašiutų, aviamodelių ir lėktuvinio sporto šakas, kurioms vadovavo Aviacijos sporto šakų sekcijos (vėliau pertvarkytos į komitetus, o 1985 m. – į aviacijos sporto federacijas). 1968 m. LTSR ASF pradėjo leisti aviacinį žurnalą « Sparnai » (prieškaryje « Lietuvos sparnai »).

 

Prasidėjus Sovietų Sąjungos demokratinio atgimimo judėjimui pribrendo Lietuvos aeroklubo atgimimo idėja. LASF iniciatyva 1988 m. gruodžio 12 d. Kaune įvyko respublikos aviacijos sporto klubų tarybų atstovų suvažiavimas, išreiškęs įsitikinimą, kad reikia siekti klubų savarankiškumo. 1988 m. gruodžio 17 d. įvyko SDAALR ir LASF iniciatyvinės grupės posėdis.

 

1989 m. sausio 21 d. Kaune susirinkę civilinės aviacijos ir respublikos aviacijos sporto federacijos atstovai apsvarstė klausimus, kaip išsaugoti Lietuvos aviacijos kultūrines, istorines vertybes.

 

1989 m. vasario 26 d. Vilniuje Lietuvos aviacijos sporto federacijos konferencija pritarė Lietuvos aeroklubo veiklos atnaujinimui ir Lietuvos aviacijos sporto federacijos funkcijų perdavimui Lietuvos aeroklubui.

 

1989 m. kovo 18 d. Lietuvos aviatorių suvažiavimas įkūrė Lietuvos aviatorių sąjungą ir patvirtino LASF konferencijos nutarimą atkurti Lietuvos aeroklubo veiklą.

 

Prasidėjo aktyvi veikla užmezgant ryšius su užsienio šalių sportininkais.

 

1989 m. gegužės 26-29 dienomis Vilniuje surengta pirmoji karšto oro balionų fiesta, kurioje dalyvavo per 30 balionų. Oreiviai atvyko iš 17 šalių: tarp jų JAV, Japonijos, VFR, Anglijos, Prancūzijos ir kt.

 

Po 50 metų pertraukos 1989 m. liepos 2 –16 dienomis įvyko 2-osios Ba;tijos šalių aviacijos sporto varžybos, kuriose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Estijos, Suomijos atstovai aviamodelių, sklandymo, parašiutų sporto, akrobatinio skraidymo sportininkai.

 

1990 m. kovo 8 – 11 d.d. FAI Oro balionų komisijos konferencija, išklausiusi Lietuvos aeroklubo atstovų informaciją apie pasiryžimą sugrįžti į FAI narių šeimą, nusprendė “Priimti Lietuvos oro balionų draugiją FAI Oro balionų komisijos (CIA) nariu ir prašyti FAI šiam sprendimui pritarti“. Taip buvo žengtas pirmas žingsnis į tarptautinį LAK pripažinimą.

 

1992 m. balandžio 29 d. Lietuvos aeroklubo atstovai FAI tarybos posėdyje Paryžiuje pristatė prašymą atstatyti Lietuvos aeroklubo narystę ir priimti LAK tikruoju FAI nariu.

 

1992 m. rugsėjo 16 – 17 d.d. 85-oji FAI Generalinė konferencija, įvykusi Atėnų mieste Graikijoje, priėmė Lietuvos aeroklubą tikruoju FAI nariu.

 

Nuo to laiko Lietuvos aviacijos sportininkai, dalyvaudami Europos ir pasaulio Ŀempionatuose, atstovavo nepriklausomybę atgavusią Lietuvą.

 

1997 m. Lietuvos aviacijos sporto šakų rinktinės dalyvavo I-ose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse Turkijoje, o 2001 m. II-ose žaidynėse Ispanijoje.

 

Įgijus tarptautinių varžybų patirties Lietuvos aeroklubui ir aviacijos sporto federacijoms patikėta rengti respublikoje tarptautines varžybas.

 

2001 m. Lietuvoje, Pociūnuose surengtas Pirmasis pasaulio moterų sklandymo Ŀempionatas.

2002 m. Europos akrobatinio skraidymo Ŀempionatas Istros aerodrome Panevėžio raj.

2003 m. Vilniaus mieste įvyko Europos karšto oro balionų Ŀempionatas.

2004 m. Pociūnų aerodrome įvyko Europos sklandymo sporto Ŀempionatas.

2007 m. Trakuose ant Galvės ežero ledo įvyks parasparnių tikslaus nusileidimo pasaulio Ŀempionatas.

2007 m. vasarą Pociūnuose vėl įvyks Europos sklandymo sporto Ŀempionatas.

 

Šiuo metu LAK vienija Lietuvos akrobatinio skraidymo federaciją, Lietuvos aviamodelių sporto federaciją, Lietuvos aviakonstruktorių federaciją, Lietuvos parašiutų sporto federaciją, Lietuvos sklandymo sporto federaciją, Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federaciją, Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federaciją, Lietuvos precizinio skraidymo federaciją, Lietuvos oreivių draugiją (LOD), Lietuvos aviacijos veteranų sąjungą (LAVS) ir Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociaciją (LVSSA). Šios organizacijos, vienijanĿios aviacijos sporto klubus ir sąjungas, rengia pilotus ir sportininkus, rūpinasi rekordų siekimu, organizuoja ir praveda klubų ir respublikos taurių varžybas ir Ŀempionatus, rengia ir dalyvauja tarptautinėse varžybose, Europos ir pasaulio Ŀempionatuose, Pasaulio aviacijos sporto žaidynėse.

 

Antanas KarpaviĿius (1989-1990)

Klemas Inta (1990-1992)

Antanas Unikauskas (1992-1993)

Jurgis Stanaitis (1993-2001)

Stasys Murza (2001-2009)

 

Viktoras Ašmenskas (1989-1991)

Antanas Unikauskas (1991-1992)

Antanas Karpavičius (1992-2009)